Meilės romanus skaito tik begėdės? Jei kas nors jai pasakytų „aš meilės romanų neskaitau“, Ilona Jonuškaitė su pasididžiavimu tam žmogui atšautų: „O aš skaitau, ir dar su malonumu!“ Paauglystėje pajutusi, kad šis žanras jai artimas ir savas, šiandien Ilona ne tik toliau skaito, pati rašo, bet ir buria tokių pat kaip ji dėl meilės romanų galvas pametusių skaitytojų bendruomenę. Jūsų dėmesiui pasakojimas apie tai, kas yra
Kas yra savilaida? Kaip veikia tradicinės leidyklos? Būna visokių išimčių, bet tradicinis kelias yra toks: autorius pasiūlo savo rankraštį pasirinktoms leidykloms. Ten dirbantys žmonės skaito, vertina ir atsižvelgdami į tai, ar tiki knygos sėkme, atsako autoriui „taip“ arba „ne“. Teoriškai jūsų galimybės – 50 ir 50, bet iš patirties galime pasakyti, kad dienos šviesą po leidyklos sparnu išvysta apie 20–30 proc. visų gaunamų rankraščių.
Knygų klubo įkūrėja: „Rašytojai neturėtų pataikauti skaitytojams“ Kristina Chlastauskienė „O ko gi nori skaitytojas?“ – jei rašytojai žinotų atsakymą į šį klausimą, nesėkmingų knygų apskritai nebūtų. Visgi knygų fanatikė, skaitytojų klubo „Skaitom ir kalbam“ įkūrėja Kristina Chlastauskienė sako, kad skaitytojų norai nevienodi ir labai įvairūs, todėl ir knygos turi būti skirtingos. Kristina ne šiaip mėgsta knygas – ji perskaičiusi jų šimtus, studijavo leidybą, dirbo
Dizainerė: „Viršelyje turi atsispindėti knygos idėja“ Tais laikais, kai žmonės sakydavo, nespręsk apie knygą iš viršelio, akivaizdu, kad dar nebuvo rinkodaros. Šiandien kaip tik iš knygos viršelio dauguma žmonių sprendžia, ar leidinys vertas dėmesio, pirkti jį ar ne. Jei esi žinomas autorius, jau turintis savo sekėjų būrį, gali viršeliui skirti ir kiek mažiau dėmesio, tačiau visiems kitiems rašytojams galioja taisyklė „geras knygos viršelis –
Meilės romanus skaito tik begėdės? Jei kas nors jai pasakytų „aš meilės romanų neskaitau“, Ilona Jonuškaitė su pasididžiavimu tam žmogui atšautų: „O aš skaitau, ir dar su malonumu!“ Paauglystėje pajutusi, kad šis žanras jai artimas ir savas, šiandien Ilona ne tik toliau skaito, pati rašo, bet ir buria tokių pat kaip ji dėl meilės romanų galvas pametusių skaitytojų bendruomenę. Jūsų dėmesiui pasakojimas apie tai, kas yra
Kas yra savilaida? Kaip veikia tradicinės leidyklos? Būna visokių išimčių, bet tradicinis kelias yra toks: autorius pasiūlo savo rankraštį pasirinktoms leidykloms. Ten dirbantys žmonės skaito, vertina ir atsižvelgdami į tai, ar tiki knygos sėkme, atsako autoriui „taip“ arba „ne“. Teoriškai jūsų galimybės – 50 ir 50, bet iš patirties galime pasakyti, kad dienos šviesą po leidyklos sparnu išvysta apie 20–30 proc. visų gaunamų rankraščių.
Knygų klubo įkūrėja: „Rašytojai neturėtų pataikauti skaitytojams“ Kristina Chlastauskienė „O ko gi nori skaitytojas?“ – jei rašytojai žinotų atsakymą į šį klausimą, nesėkmingų knygų apskritai nebūtų. Visgi knygų fanatikė, skaitytojų klubo „Skaitom ir kalbam“ įkūrėja Kristina Chlastauskienė sako, kad skaitytojų norai nevienodi ir labai įvairūs, todėl ir knygos turi būti skirtingos. Kristina ne šiaip mėgsta knygas – ji perskaičiusi jų šimtus, studijavo leidybą, dirbo
Dizainerė: „Viršelyje turi atsispindėti knygos idėja“ Tais laikais, kai žmonės sakydavo, nespręsk apie knygą iš viršelio, akivaizdu, kad dar nebuvo rinkodaros. Šiandien kaip tik iš knygos viršelio dauguma žmonių sprendžia, ar leidinys vertas dėmesio, pirkti jį ar ne. Jei esi žinomas autorius, jau turintis savo sekėjų būrį, gali viršeliui skirti ir kiek mažiau dėmesio, tačiau visiems kitiems rašytojams galioja taisyklė „geras knygos viršelis –
