Dizainerė: „Viršelyje turi atsispindėti knygos idėja“
Pirmą kartą knygai dizainą ji sukūrė bene prieš septynerius metus kaip mokslo darbą – tai buvo viena iš užduočių Kingstono universitete (Kingston University London), kurį baigė. Ši patirtis Agnei patiko ir grįžusi į Lietuvą ji įsidarbino knygų leidykloje – ieškojo dizaino sprendimų įvairiausio žanro knygoms. Šiandien Agnė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirba savarankiškai – kuria dizainą įvairiems produktams tiek Lietuvos, tiek Amerikos rinkai.
Pirmą kartą knygai dizainą ji sukūrė bene prieš septynerius metus kaip mokslo darbą – tai buvo viena iš užduočių Kingstono universitete (Kingston University London), kurį baigė. Ši patirtis Agnei patiko ir grįžusi į Lietuvą ji įsidarbino knygų leidykloje – ieškojo dizaino sprendimų įvairiausio žanro knygoms. Šiandien Agnė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dirba savarankiškai – kuria dizainą įvairiems produktams tiek Lietuvos, tiek Amerikos rinkai.
Kaip kuriamas knygos viršelio dizainas?
Kai dirbau leidykloje, viršelio dizainą didele dalimi lemdavo projektų vadovai, leidyklos vadovas. Pasakydavo esminius punktus, į ką kuriant reikėtų koncentruotis. Svarbu suprasti, jog dizaineris nėra tas žmogus, kuris tiesiog padarys, kad viršelis būtų gražus. Ne! Dizainerio darbo tikslas – sugalvoti, kaip perteikti knygos idėją. Tam reikia laiko, ieškojimų, perprasti knygos konceptą, o techninis darbas paprastai užtrunka trumpiau. Dizaineris kuria vizualinę visumą, todėl tokie pasakymai, kad „man nepatinka šriftas“, yra netikslingi ir subjektyvūs – šriftas atlieka konkrečią funkciją. Tai – dizainerio pasirinkta priemonė knygos idėjai išreikšti.
Dabar, kai dirbu su autoriais tiesiogiai, pirmiausia prašau atsiųsti rankraštį ar jo dalį. Susipažįstu su būsimos knygos turiniu, išklausau autoriaus vizijos, peržiūriu jo atsiųstus dizaino pavyzdžius ir kuriu. Jei autorius sako, kad jam nepatinka mano siūlomi konceptai, visada klausiu, kas konkrečiai nepatinka ir kodėl. Diskutuojame, ieškome alternatyvų. Manau, kad ir kokia knyga būtų, visada įmanoma sukurti patrauklų viršelį.
Kaip kuriamas knygos viršelio dizainas?
Kai dirbau leidykloje, viršelio dizainą didele dalimi lemdavo projektų vadovai, leidyklos vadovas. Pasakydavo esminius punktus, į ką kuriant reikėtų koncentruotis. Svarbu suprasti, jog dizaineris nėra tas žmogus, kuris tiesiog padarys, kad viršelis būtų gražus. Ne! Dizainerio darbo tikslas – sugalvoti, kaip perteikti knygos idėją. Tam reikia laiko, ieškojimų, perprasti knygos konceptą, o techninis darbas paprastai užtrunka trumpiau. Dizaineris kuria vizualinę visumą, todėl tokie pasakymai, kad „man nepatinka šriftas“, yra netikslingi ir subjektyvūs – šriftas atlieka konkrečią funkciją. Tai – dizainerio pasirinkta priemonė knygos idėjai išreikšti.
Dabar, kai dirbu su autoriais tiesiogiai, pirmiausia prašau atsiųsti rankraštį ar jo dalį. Susipažįstu su būsimos knygos turiniu, išklausau autoriaus vizijos, peržiūriu jo atsiųstus dizaino pavyzdžius ir kuriu. Jei autorius sako, kad jam nepatinka mano siūlomi konceptai, visada klausiu, kas konkrečiai nepatinka ir kodėl. Diskutuojame, ieškome alternatyvų. Manau, kad ir kokia knyga būtų, visada įmanoma sukurti patrauklų viršelį.
Į ką patartumėte orientuotis pradedantiems autoriams, galvojantiems apie savo būsimos knygos viršelį?
Patarčiau jau rašant knygą galvoti, kokia bus jos tikslinė auditorija. Atsakyti sau į klausimą, kam skirta knyga. Ir jei atsakymas – „visiems“, tai ženklas, kad kažkas su knyga negerai, nes „visiems“ tolygu „niekam“. Viršelio vaizdas daugeliu atveju priklausys nuo auditorijos, kurios dėmesį bandoma atkreipti.
Čia yra ir daug psichologinių niuansų, kuriuos geras dizaineris išmano ir pritaiko. Pavyzdžiui, kokias asociacijas ir emocijas sukelia vienokia ar kitokia spalva, simbolis. Tarkime, meilės romano viršelyje turėtų būti išlaikyta paslaptis, intriga, todėl paprastai juose matysime tik žmonių siluetus, fragmentus, o ne tiesiai į skaitytoją žvelgiančius veidus. Taip pat reikia žinoti, kad skaitytojai save tapatina su mėgstamu knygos herojumi, ir jei jis viršelyje pavaizduotas itin specifiškai, susitapatinti bus sunkiau. Bet vėlgi – viskas priklauso nuo knygos auditorijos ir siunčiamos žinutės.
Į ką patartumėte orientuotis pradedantiems autoriams, galvojantiems apie savo būsimos knygos viršelį?
Patarčiau jau rašant knygą galvoti, kokia bus jos tikslinė auditorija. Atsakyti sau į klausimą, kam skirta knyga. Ir jei atsakymas – „visiems“, tai ženklas, kad kažkas su knyga negerai, nes „visiems“ tolygu „niekam“. Viršelio vaizdas daugeliu atveju priklausys nuo auditorijos, kurios dėmesį bandoma atkreipti.
Čia yra ir daug psichologinių niuansų, kuriuos geras dizaineris išmano ir pritaiko. Pavyzdžiui, kokias asociacijas ir emocijas sukelia vienokia ar kitokia spalva, simbolis. Tarkime, meilės romano viršelyje turėtų būti išlaikyta paslaptis, intriga, todėl paprastai juose matysime tik žmonių siluetus, fragmentus, o ne tiesiai į skaitytoją žvelgiančius veidus. Taip pat reikia žinoti, kad skaitytojai save tapatina su mėgstamu knygos herojumi, ir jei jis viršelyje pavaizduotas itin specifiškai, susitapatinti bus sunkiau. Bet vėlgi – viskas priklauso nuo knygos auditorijos ir siunčiamos žinutės.
Kaip autoriui pasirinkti dizainerį?
Svarbiausia peržiūrėti jo darbų portfelį. Autorius iškart pamatys, ar dizainerio sukurti knygų dizainai atitinka jo viziją. Jei visiškai nepriimtini, geriau ieškoti kito specialisto.
Kas jus labiausiai įkvepia darbui?
Autoriaus pasakojimas apie knygą. Tik reikia atidžiai jo klausytis. Man labiausiai patinka dirbti su tais, kurie suteikia kūrybinės laisvės ir paklausus, iki kada reikia atlikti užduotį, neatsako „vakar“. Tokiu atveju norisi jiems atsakyti: „Šaunu, vadinasi, šiandien jau nebereikia.“ Iš tiesų, kūrybai reikia laiko. Stebiu aplinką, kasdienybę. Aš iš tų, kurie maistą parduotuvėje renkasi pagal pakuotės dizainą ir knygą gali nusipirkti tik dėl to, kad ji graži. Tai irgi įkvėpimai.
Ar egzistuoja knygų viršelių mados?
Taip. Dabar madingi dideli šriftai, 3D dizainas, holografiniai ar kiti neįprasti sprendimai. Eksperimentuojama su įrišimo būdais. Visgi manau, kad per daug madų vaikytis nereikia, kur kas svarbiau išlaikyti žanro stilistiką.
Kaip autoriui pasirinkti dizainerį?
Svarbiausia peržiūrėti jo darbų portfelį. Autorius iškart pamatys, ar dizainerio sukurti knygų dizainai atitinka jo viziją. Jei visiškai nepriimtini, geriau ieškoti kito specialisto.
Kas jus labiausiai įkvepia darbui?
Autoriaus pasakojimas apie knygą. Tik reikia atidžiai jo klausytis. Man labiausiai patinka dirbti su tais, kurie suteikia kūrybinės laisvės ir paklausus, iki kada reikia atlikti užduotį, neatsako „vakar“. Tokiu atveju norisi jiems atsakyti: „Šaunu, vadinasi, šiandien jau nebereikia.“ Iš tiesų, kūrybai reikia laiko. Stebiu aplinką, kasdienybę. Aš iš tų, kurie maistą parduotuvėje renkasi pagal pakuotės dizainą ir knygą gali nusipirkti tik dėl to, kad ji graži. Tai irgi įkvėpimai.
Ar egzistuoja knygų viršelių mados?
Taip. Dabar madingi dideli šriftai, 3D dizainas, holografiniai ar kiti neįprasti sprendimai. Eksperimentuojama su įrišimo būdais. Visgi manau, kad per daug madų vaikytis nereikia, kur kas svarbiau išlaikyti žanro stilistiką.
Ar skiriasi knygų viršeliai Lietuvoje ir Amerikoje?
Tendencijos labai panašios. Gal lietuvių dizaino sprendimai ne tokie drąsūs. Patys autoriai neretai prisibijo eksperimentų ir dažnai renkasi jau kur nors matytą variantą ar remiasi komerciškai sėkmingu pavyzdžiu.
Nuotrauka ar iliustracija ant viršelio?
Priklauso nuo temos. Konkreti fotografija apriboja fantaziją, o iliustracijos mažiau varžo. Jei autorius žinomas, jo portretinė nuotrauka viršelyje – puiku, jei nežinomas – visai nebūtina.
Papasakokite, ką veikiate. Kokius dizaino darbus atliekate?
Kuriu dizainą knygų viršeliams, logotipams, reklaminėms juostoms. Dabar viskas stipriai orientuota į socialinius tinklus, tad nemažai dirbu šioje srityje.
Ar knygos viršelio dizainas nulemia pardavimą?
Pasakysiu taip: estetiškas, profesionalus, traukiantis akį ir atitinkantis konceptą viršelis tikrai gali padėti parduoti 2000–3000 egzempliorių tiražą. Tačiau jei knygos turinys prastas, o tiražas žymiai didesnis, tai visko parduoti nepadės ir geras dizainas.
Ar skiriasi knygų viršeliai Lietuvoje ir Amerikoje?
Tendencijos labai panašios. Gal lietuvių dizaino sprendimai ne tokie drąsūs. Patys autoriai neretai prisibijo eksperimentų ir dažnai renkasi jau kur nors matytą variantą ar remiasi komerciškai sėkmingu pavyzdžiu.
Nuotrauka ar iliustracija ant viršelio?
Priklauso nuo temos. Konkreti fotografija apriboja fantaziją, o iliustracijos mažiau varžo. Jei autorius žinomas, jo portretinė nuotrauka viršelyje – puiku, jei nežinomas – visai nebūtina.
Papasakokite, ką veikiate. Kokius dizaino darbus atliekate?
Kuriu dizainą knygų viršeliams, logotipams, reklaminėms juostoms. Dabar viskas stipriai orientuota į socialinius tinklus, tad nemažai dirbu šioje srityje.
Ar knygos viršelio dizainas nulemia pardavimą?
Pasakysiu taip: estetiškas, profesionalus, traukiantis akį ir atitinkantis konceptą viršelis tikrai gali padėti parduoti 2000–3000 egzempliorių tiražą. Tačiau jei knygos turinys prastas, o tiražas žymiai didesnis, tai visko parduoti nepadės ir geras dizainas.