Austėjos Šidlauskaitės knyga GIMĘ JAUSTI

Knygos gimimas visada yra įdomus ir įtraukiantis procesas, antraip nedarytume to, ką darome. Tačiau norisi dar pridėti, kad tai „gyvas“ procesas: kintantis, kartais nenuspėjamas, stebinantis, turintis tik TAM autoriui ir tik TAI knygai būdingos specifikos. Dalijamės, kuo šis projektas buvo ypatingas. 

Autorė. Visų pirma lenkiam žemai galvą prieš autorę. Maloniai nustebino Austėjos nuovokumas, atsakomybė, darbštumas, atvirumas, drąsa. Ji, neabejotinai, viena kryptingiausių autorių-savilaidininkų, su kuriais yra tekę dirbti. 

Dizainas. Kartais profesinė nuojauta apgauna ir numatytas grafikos dizaineris projektui netinka. Taip atsitiko ir šįkart. Tačiau kadangi autorė kryptinga ir žinanti, ko nori, savąją dizainerę ji atrado pati. Linkėjimai Neringai Mongirdaitei, kuri į užduotį žiūrėjo taip profesionaliai, jog iš jos gauti eskizai kaskart sukurdavo mažą šventę.

Redagavimas. Redagavimo procese labai jautėsi, kad knygos leidyba — komandinis darbas. Priešingai, nei jos rašymas. Parinkome redaktorę, kuri daro daugiau nei techninį darbą. Tik, kad autorius tai įvertintų, jis turi būti pasiryžęs paleisti knygą gyventi savojo gyvenimo užuot laikęs kaip antrą odą prie savęs. Austėja buvo pasiruošusi. Todėl jos ir redaktorės tandemas grynino ir grynino tekstą tol, kol abiem tiko.

Spausdinimas. Pridavėme failus spaudai, gavome patvirtinimą, kad failai tinkami. Bet kurią dieną laukiame iš spaustuvės skambučio su gerąja žinia „Jūsų knyga jau atspausdinta“. Ir sulaukiame! Tik skambutis informuoja ne apie baigtą spausdinimą, o apie tai, kad popieriaus, kurį buvome išsirinkę, likutis Lietuvoje šiuo metu yra per mažas. Jo bus, bet keliomis dienomis vėliau, nei mums reikia. Ką gi, ramus laukimas pasibaigė: kreipiamės pagalbos į Papyrus komandą, gauname naujas jų rekomendacijas popieriui ir einame su autore į knygyną „čiupinėti knygų“. Lyginti, rinktis ir iš naujo suprasti, tai koks gi popierius bus geriausias ŠIAI KNYGAI. Summa summarum, kai knygą jau turime rankose, suprantam, kad labai gerai, jog to pirmojo išsirinkto popieriaus ir nebuvo, nes dabartinis — daug geresnis.

Paradoksas. Austėja yra jautrus žmogus, ji parašė knygą apie jautrumą. Na, o išleisti ją nusprendė turbūt mažiausiai žmogaus emocinę gerovę tausojančiu būdu — savilaida. Nėra čia ką slėpti: savilaida, priklausomai nuo to, kokių tikslų ir kokybės sieki, gali būti tiek pat varginantis, kiek ir intriguojantis procesas. Bet manome, kad mums pavyko išlaikyti balansą ir pasiekti tikrai džiuginančio rezultato. 

Ačiū, Austėja, už pasitikėjimą. Linkime tavo knygai sklandaus kelio į skaitytojų širdis! 

Susipažinti su Austėja ir jos veikla galite čia: https://sidlauskaite.com/

Įsigyti knygą čia: https://sidlauskaite.com/knyga-gime-jausti/

O jei susidomėjai savilaida ir tu, susisiek su mumis dėl pirmos konsultacijos čia.